Europos Parlamento rinkimai2024 m. birželio 6-9 d.

Kaip užtikrinami laisvi ir sąžiningi Europos Parlamento rinkimai?

Laisvi ir sąžiningi rinkimai yra demokratinio proceso pagrindas. Rinkėjai turėtų turėti galimybę nuspręsti, už ką balsuoti, niekam nesikišant ir nemanipuliuojant. Todėl ES šalys ir ES institucijos yra nustačiusios priemonių piktavališkam kišimuisi, dezinformacijai, kibernetiniams išpuoliams ir duomenų pažeidimams per Europos Parlamento rinkimus sustabdyti.

Nacionalinės rinkimų institucijos dirba siekdamos užtikrinti, kad Europos Parlamento rinkimai būtų sąžiningi ir vyktų be kišimosi ir manipuliavimo. Jos tai daro pagal Europos ir nacionalinę teisę ir padedamos ES institucijų.

Šis darbas apima rinkimų apsaugą nuo galimų bandymų manipuliuoti informacija, kibernetinių išpuolių, duomenų saugumo pažeidimų ir hibridinių grėsmių.

Piliečių balsavimo būdas Europos Parlamento rinkimuose įvairiose šalyse skirsis. Kai kuriose šalyse piliečiai balsuoja naudodamiesi balsavimo biuleteniais, kitose jie gali balsuoti elektroniniu būdu arba internetu.

Nustatyta tvarka, pagal kurią du kartus tikrinamas balsų skaičiavimas, neatsižvelgiant į tai, kaip balsuojama. Taip pat nacionaliniu lygmeniu įdiegtos sistemos, skirtos pranešti apie galimas technines klaidas, jas patikrinti ir ištaisyti, nes per kiekvienus rinkimus gali pasitaikyti nedidelių nukrypimų ir žmogiškųjų klaidų.

Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklas vienija valstybių narių valdžios institucijas, atsakingas už rinkimų klausimus. Čia rasite savo šalies valdžios institucijas, atsakingas už rinkimų sąžiningumo užtikrinimą: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Kiekviena ES šalis yra atsakinga už Europos Parlamento rinkimų kibernetinio saugumo užtikrinimą.

Tai reiškia, kad reikia apsaugoti su rinkimais susijusius tinklus ir informacines sistemas, taip pat jų naudotojus nuo kibernetinių grėsmių, kurios galėtų neigiamai paveikti rinkimų procesą ir rinkėjus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, įsilaužimai arba kibernetiniai išpuoliai.

Prieš Europos Parlamento rinkimus ES šalys bendradarbiauja, kad pasirengtų galimoms kibernetinėms grėsmėms. Jas remia ES institucijos, įstaigos ir agentūros, pavyzdžiui, ES kibernetinio saugumo agentūra arba ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba.
Saugių rinkimų organizavimas – tai asmens duomenų, pvz., rinkėjo vardo ir pavardės, adreso, gimimo datos arba asmens tapatybės numerio, tvarkymas.

Nacionalinės rinkimų institucijos laikosi ES ir nacionalinių taisyklių, kad užtikrintų aukšto lygio duomenų apsaugą per Europos Parlamento rinkimus. Tai apima asmens duomenų apsaugą nuo neleistino ar neteisėto duomenų tvarkymo ar netyčinio praradimo.

Raskite savo šalies duomenų apsaugą prižiūrinčią instituciją.
Dezinformacija – tai turinys, kuriuo sąmoningai manipuliuojama ir kuris platinamas su tikslu suklaidinti arba apgauti auditoriją siekiant tam tikrų strateginių, politinių ar ekonominių tikslų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tikslas pakenkti pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis, procesais ar rinkimais arba daryti įtaką rinkimų rezultatams.

Dezinformacija nebūtinai turi būti visiškai melaginga ar suklastota. Manipuliavimas gali būti įvairių formų. Dažnai jis remiasi informacijos ar turinio pateikimu ištraukus iš konteksto, pridedant klaidinančią antraštę ar nuotrauką arba neteisingai pateikiant realų turinį.
Dezinformacija gali kelti grėsmę visuomenei, nes ji gali pakenkti demokratijai, iškraipyti demokratines diskusijas, poliarizuoti visuomenę ir apsunkinti piliečių demokratinį pasirinkimą be kišimosi ir manipuliavimo.
Ženkite žingsnį atgal ir prieš bendrindami pagalvokite! Dezinformaciją skatina tai, kad žmonės pernelyg greitai nuspaudžia mygtukus „Bendrinti“ arba „Patinka“, galbūt net neperskaitę, kuo jie ketina dalintis.

Siekiant įtikinti žmones dalintis dezinformacija, dažnai pasitelkiama viena iš šių technikų:
- ji sukelia stiprius jausmus, pvz., pyktį, įniršį, baimę ar godulį;
- ji skaldo visuomenę;
- ji skamba „pernelyg gerai arba pernelyg blogai, kad galėtų būti tiesa“.
Žr. faktų suvestinę „Kaip atpažinti melagingas naujienas“, joje rasite patarimų ir gudrybių.
ES institucijos, pilietinė visuomenė ir kiti kovoja su dezinformacija įvairiais būdais. Daugiau sužinosite čia:
- Europos Parlamento dezinformacijai skirta svetainė
- Europos Komisijos dezinformacijai skirta svetainė
- Europos išorės veiksmų tarnybos dezinformacijai skirta svetainė
- Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės svetainė „EUvsDisinfo“
- Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) vienija faktų tikrintojus, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ekspertus ir akademinius tyrėjus, kurie analizuoja dezinformaciją ir su ja kovoja. EDMO turi centrus, apimančius visas ES šalis
- Nacionalinių faktų tikrintojų sąrašas: Europos faktų tikrinimo standartų tinklas (EFCSN)

Kaip užtikrinami laisvi ir sąžiningi Europos Parlamento rinkimai?

Kas atsakingas už tai, kad Europos Parlamento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi?

Kaip užtikrinamas rinkimų kibernetinis saugumas?

Kaip užtikrinama duomenų apsauga rinkimų metu?

Kas yra dezinformacija?

Kodėl prieš Europos Parlamento rinkimus turime kovoti su dezinformacija?

Ką galiu padaryti, kad padėčiau kovoti su dezinformacija?

Kur galiu daugiau sužinoti apie dezinformaciją?